Klaipėdos EKO maratonas 2017

Na va, nepraėjo nė dvi savaitės, o aš jau sugebėjau ištaikyti progą rasti laiko ir aprašyti, kaip sekėsi lapkričio 4 d. vykusiame Klaipėdos EKO maratone 🙂

Praėjusiais metais buvau nusprendęs mažiau koncentruotis į kiekybę ir daugiau į kokybę. Taip pat buvau sau pasakęs, jog nebėgsiu daugiau nei viename maratone per metus ir šiaip atsakingai rinksiuosi, kur dalyvauti (kaip tai užknisa… Dingsta spontaniškumo elementas). Šių metų varžybų sezono metu dalyvavau tikrai santykinai nedaug kur, bet rudenį kažkas pasidarė… Galima sakyti “pasileidau plaukus” ir vėl pradėjau vis kažkur dalyvauti vos ne kiekvieną savaitgalį… Jausmas geras, bet tuo pačiu ir bauginantis. Gerai jaučiuosi, nes organizmas, kad ir be kryptingo darbo treniruotėse gana lengvai perneša fizinį krūvį ir rezultatai tikrai neblogi. Baugina tai, nes jaučiuosi lyg žmogus turintis priklausomybę nuo narkotikų, kurį laiką laikęsis jų nevartodamas, “atkritęs” ir vėl pasinėręs į ekstazę… Tiesa, panašu, jog sau duotą žodį nebėgti daugiau nei 1 oficialaus maratono per metus bus pavykę įgyvendinti. Ir tas oficialusis – Klaipėdos EKO 😉

Kodėl būtent EKO maratonas?

  1. Man šis renginys – savotiškas šio renginio idėjinio iniciatoriaus A.A. Romo Beržinsko atminimo pagerbimas;
  2.  Todėl, kad EKO (t.y. vyksta miške, miško takeliais, tobulai grynas oras, koks būna tik miškeliuose prie jūros);
  3. Idėjinis/nekomercinis – dalyvio mokestis simbolinis – 1 euras, arba kiek negaila [šį kartą idėjau 5, kitą kartą dėsiu daugiau];
  4. Vyksta du kartus per metus, pavasarį ir rudenį. Renkuosi rudens variantą, kuris vyksta tikrai geru laiku, kai praktiškai visos varžybos praėjusius, prasidėjęs off-season’as;
  5. Vyksta Klaipėdoje, prie jūros, kur praleisti savaitgalį su bendraminčiais visada smagu;
  6. Nerealiai šaunus formatas – bėgama 10 ratų po 4,2 km ir finišuoti galima po bet kurio pilnai įveikto rato. Nebūna DNF ir DSQ. Diplomai išduodami visiems su nurodytu pilnai įveiktų EKO ratų ir kilometrų skaičiumi. Siekiamybė, žinoma, yra 10 ratų ir kaip sufleruoja renginio pavadinimas visas “maratonas”, bet galimybė bėgti tiek, kiek norisi, visai neįpareigoja ir leidžia nei kiek nesijaudinti;
  7. Organizatoriai super šaunūs ir malonūs, maitinėlėje visada atbėgus laukia šilta arbata, vaisiai, barankos ir pan.:);
  8. Dalyvių bėgančių arba bandančių bėgti visą maratoną kiekis nėra didelis (šiemet mėgino bėgti visą apie 40 žmonių), taigi pabendrauti galima vos ne su kiekvienu tiek trasoje, tiek ir po finišo;
  9. Esu jau bėgęs kelis kartus, trasa identiška, galiu pasivaržyti su savo paties rezultatais;
  10. Sentimentai. Žmona čia bėgo savo pirmą oficialų maratoną (~3:52 val.), o aš pirmą oficialų pusmaratonį (~1:38 val.)

Pasiruošimas EKO maratonui

Jo nebuvo. Na ne tai, kad visai nebėgiojau. Bėgiojau. Rinkau per savaitę net po 40-45 kilometrus, bet visus juos šlepsėdamas t.y. nedarydamas jokių pagreitėjimų, “gabalų” ir kitų spec., būdingų pasiruošimo maratonui, dalykų.

Iš esmės pasiruošimas šiam maratonui susidėjo iš dviejų pusmaratonių:

Nidos pusmaratonis 2017, rugsėjo 30 d.

Legendinės varžybos, kurios dažniausiai pataiko į “bobų vasaros” šiltų orų bangą ir kuriose, berods, iki šių metų buvau startavęs du ar tris kartus. Galiu neišsiplėsdamas pasakyti, jog planas bėgti greitėjančiai visus 4 ratus pavyko ir rezultatas viršijo mano lūkesčius. Pagerinau prieš tai buvusį geriausią savo Nidos rezultatą beveik 2 minutėmis ir iki asmeninio rekordo trūko vos 38 sekundžių! Nidos rezultatai čia.

nida

Galiu pasakyti, jog varžybos, oras, kompanija ir “sezono uždarymo švetė” ar kaip mes dar vadinome klubo “cementovkė” pavyko labai ir net labai gerai 🙂 Nuotraukos kalba pačios už save… 😀

Rumšiškių pusės maratono bėgimas „Aplink Lietuvą“ 2017

Šis bėgimas vyko likus 2 savaitėms iki EKO maratono, taigi buvo puiki proga pasitikrinti “formą”. Ir šiaip jau kelis metus iš eilės vis ruošiausi jame išmėginti jėgas. Praėjusiais metais net buvau užsiregistravęs, bet apsirgau ir dalyvauti nepavyko.

Trasa pasirodė gerokai sunkesnė nei Nidos pusmaratonyje (kur ji taip pat nėra iš lengvųjų). Prieš startą buvo noras “išlipti” iš 1:30 val., bet būčiau nenusiminęs jeigu būtų tas laikas buvęs ir 1:35 ar 1:40. Starto suirutėje prilipęs ir kartu bėgti pasiūlęs Andrius Dapkevičius, ko gero, yra priežastis dėl ko dirbau sunkiau nei norėjosi, bet kadangi jis manęs nepaliko ramybėje iki pat finišo, tai “padirbėjau” ne prasčiau nei Nidoje. Vidutinis pulsas bėgant tiek čia, tiek Nidoje buvo identiškas t.y. 164. Čia sugaišau 3 minutėmis ilgiau, bet iš 1:30 “lipau” saugiai 🙂 Šių varžybų rezultatai – čia.

EKO maratonas 2017

Taigi po gana ilgos įžangos, gal pavyks trumpai apie patį EKO maratoną 🙂

Aš norėjau vykti šeštadienį ryte, kadangi nekenčiu kamščių, bet likę komandos draugai norėjo vykti penktadienį, taigi teko prisitaikyti prie daugumos. Išvažiavome penktadienį po darbų, septyniese vienu automobiliu. Vairavo Šimkaitis. Aš planavau kelionės metu miegoti, bet, nepavyko, labai norėjosi šnekėti.. 😀 Kaip aš ir teisingai spėjau kamščiai buvo visur, nepaisant to, jog ne vasara ir prie jūros niekas nevažiuoja. Pakeliui pavalgėme kažkokioj “skylėj”. Maistas buvo pusė velnio. Atvykome jau gana vėlai vakare ir ilgai nevakaroję kritome į lovas. Tiesa miegojau prastai. Už lango kniaukė katės, kambariokas vis vartėsi savo girgždančioje lovoje.. Nesu tikras, bet manau, kad sumoje per visą naktį pamiegojau ne daugiau kaip 4 valandas.

Šeštadienio rytą jaučiausi visai neblogai. Dešimtbalėje sistemoje savo savijautą būčiau įvertinęs 9 balais. Prie geros savijautos prisidėjo ir spalvinga naujoji apranga, kurią dovanų gavau iš kolegės darbe. Užbėgdamas įvykiams už akių galiu pasakyti, jog nebuvau pats greičiausias bėgikas šiame maratone, bet ryškiausias tai tikrai 🙂

Oras buvo išties geras, apie 10 laipsnių šilumos, nedidelis vėjas. Nei lietaus nei sniego, kaip praėjusiais metais. Susirinko rekordinis dalyvių skaičius, berods daugiau nei 300.

Planavau pirmus 6-7 ratus bėgti pagal pulsą (iki 155), o vėliau jau “kaip Dievas duos”. Pirmus du ratus bėgosi pagal planą, tada mane prisiviję kalbino pažįstami greitesni bėgikai, kuriems teko palinkėti gero kelio ir paprašyti palikti mane ramybėje, kadangi nuo šnekų kilo pulsas, o ir greitis jų man buvo per didelis. Trečiame rate judėdamas savo tempu pasivijau vieną bėgiką, kurį iš lėto vijausi nuo pat starto. Pamaniau, jog būtų gerai bėgti už jo ir “padraftinti” (pasinaudoti juo kaip skydu nuo vėjo). Tą sėkmingai pavyko daryti pusę trečio, ketvirtą ir penktą ratus. Deja, mano “vedlys” bėgo tik pusmaratonį, taigi likau vienas pats ir, žinoma, nesusiturėjau, pradėjau greitėti. Šeštą ir septintą ratus tikrai bėgau greičiau nei norėjosi, o ir į pulsą nebežiūrėjau. Septintame rate ištiko nedidelė egzistencinė krizė iš serijos “kam man to reikia”, “gal užteks man 7 ratų”, “ir ką aš sau maniau bėgdamas maratoną, kai daugiau nei 21 km nesu šiemet bėgęs” ir t.t. ir pan. Sulėtinau. Kelis kilometrus įveikus lėčiau. Atsigavau. Nutariau vėl pagreitinti. Pagreitinau. Bėgu ir mintyse tik vienas dalykas – COLA. Va tuoj įveiksiu aštuntą ratą ir atsigersiu iš žydros gertuvės colos. Atbėgu į maitinėlę… WTF… Colos gertuvė dingusi!!! Mintyse liejasi rusiškų ir lietuviškų negražių žodžių upės… Tomas Gedvilas, kuris jau įveikęs savo 6 EKO ratus vaišinosi arbata man pasako, kad gertuvę paėmę vienas iš mūsiškių. Suprantu, kad tai bus Artas. Bėgu su mintimis, kaip iškeiksiu jį pasivijęs ir viliuosi, kad jis dar nebus visko išgėręs. Deja, visą 9 ratą Arto nepasiveju, bet pradėdamas paskutinį ratą suprantu kodėl – jis nusiėmė anksčiau ir su ta cola tiesiog paėjo į šalį… Minėtos rusiškų ir lietuviškų negražių žodžių upės vėl liejasi mano galvoje, bet aš jau paskutiniame rate, o tai reiškia, jog įveiksiu. TAIP, įveiksiu savo 11 oficialų maratoną. Savijauta gerėja sulig kiekvienu žingsniu. Jaučiu, kad greitėju, pasižiūriu į laikrodį – tiesa. Viename iš posūkių dirsteliu atgal – vejasi Ernestes Vedeikis. Nustebau, kad aš priekyje jo. Matyt trauma arba šiaip ramiai bėga, na bet negi čia dabar lauksiu, kad praleisčiau į priekį vien dėl to, kad stipresnis. Jeigu stiprus tai dar spės aplenkti… Su tokiom mintim įbėgu į paskutinę tiesiąją, nebesidairau. Iki finišo ~4 minutės bėgimo, savijauta puiki. Skrendu 🙂

Finišo laikas 3:14:55. 4 vieta. Medinis medalis. Maišas dovanų su maisto papildais ir komandos draugų bei šių varžybų nugalėtojo Antano Žukausko sveikinimai įveikus. Jaučiuosi puikiai, nes įgyvendinau savo priešstartinį norą tilpti į 3 val. 15 min.Tai yra antras geriausias mano rezultatas per 4 dalyvautus EKO maratonus ir ketvirtas geriausias tarp tų 11-os oficialiai įveiktų.

maratonai

Sulaukiame Šimkaičio ir Lapės, kurie taip pat sėkmingai įveikia maratoną. Dainiaus tai berods antras geriausias rezultatas (~3:27), o Lapės išvis asmeninis rekordas (3:58).

Socialinio vakaro programoje šašlykai, pirtis ir kiti geri dalykai 🙂

Dėkoju organizatoriams už puikų renginį ir linkiu ir toliau laikyti kartelę iškeltą aukštai!

Varžybų rezultatai čia.

Daugiau varžybų nuotraukų čia ir čia.

Šiemet su maratonais baigta. Kitais metais ketinu nubėgti minimum 1, maksimum 2 oficialius maratonus 🙂

23231428_758791697655953_8113053325247411187_n

Kitas postas apie praėjusio savaitgalio Vilniaus rogainingą. Kitos varžybos jau rytoj – Juodšilių duatlonas, apšilimas prieš sekmadienio Impuls triatlono pirmąjį etapą 😀

Kaip sakoma, nuo sporto nepabėgsi. Tipo “Lakštingala negali nečiulbėti, sportoholikas negali nesportuoti…” 🙂

 

 

Advertisements

2 thoughts on “Klaipėdos EKO maratonas 2017

  1. Kada nors teko neoficialiai atbegti maratona greiciau nei per tris valandas? Kiekvieno begiko tikslas bent karta sulauzyti 3h laiko limita

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s