Sporto stovykla Ispanijoje

Mano aplinkoje labai daug sporto mėgėjų-profesionalų (toliau tekste trumpinsiu kaip MP). Tai tokie žmonės, kurie sportui skiria laiko ir dėmesio kaip profesionalai (kartais net ir daugiau), bet iki profesionalų, bent jau rezultatų prasme, dažniausiai būna labai toli. Yra ir daugiau skirtumų tarp MP ir profesionalių atletų, pavyzdžiui tai, kad profesionalams sportas dažniausiai yra darbas ir pragyvenimo šaltinis, o mėgėjai patys už tą galimybę sportuoti ir dalyvauti varžybose moka didelius pinigus. Šiuolaikiniai sporto varžybų organizatoriai, pasitelkę visas marketingo gudrybes, sugeba daugelį mėgėjų užburti ir priverčia įtikėti, kokie nerealūs ir faini mes esam ir kokie mūsų sporto rezultatai geri ir svarbūs. Ir beveik visi įsiveliam į kažkokių rezultatų medžioklę ir hobis, pramoga ir poilsis, kuo ne profesionalui sportas turėtų būti, tampa darbu. Antru darbu. Už kurį užuot gavę atlygį dar patys ir sumokame sunkiai uždirbtais pagrindinio darbo ir neretai šeimos “fondo” pinigais. Tiesa, į visą tą rezultatų vaikymąsi ir profesionalų rolę įsijautę patys to nebesuvokiame, leidžiame savo ego imti viršų.. Visa tai suprasdamas kartais ant savęs pykstu, kad nesugebu šiuo metu diktuojamai sporto madai pasakyti NE. Kita vertus, esu tik paprastas žmogus ir save puikiai pažįstu. Žinau, kad jeigu negausiu azarto iš sporto, tai nesąmoningai pradėsiu jo ieškoti kitur. Jeigu tikrai mokėčiau, galėčiau ir sugebėčiau nukreipti visą energiją į tarkim darbą ir šeimą, tikrai taip ir padaryčiau. Bet, kol to padaryti nesugebu, sportuoju ir darau tai daugiau nei šiaip mėgėjas, taigi esu vienas iš MP.

MP, kaip ir profesionalai, dažnai vyksta į sporto stovyklas į šiltus kraštus ir pan. Kadangi varžytis su kitais MP vasarą varžybose teks, tai su savo triatlono mėgėjų komanda sugalvojom, kad vertėtų pabandyti pirmą kartą gyvenime pasidaryti sporto stovyklą Ispanijoje. Pavadinome šį reikalą triatlono stovykla, bet buvo nuspręsta, kad 90 proc. viso laiko skirsime dviračiams. Kadangi bėgti ir plaukti galime ir namuose, Vilniuje.

Dar rudenį nusipirkome lėktuvo bilietus ir susiradome vietą kur gyventi, taip pat preliminariai sutariau su vienu iš kiečiausių LT profesionalių dviratininkų Tomu Vaitkum, jog mus šiek tiek patreniruos ir aprodys apylinkes, kadangi pats ten gyvena.

Į stovyklą iš TRItono klubo vykome:

10-čiai dienų: aš su žmona ir vaiku, Saulius su sužadėtine, Vaičiulis+žmona ir dviem vaikais, Adas, Artas, Rūta, Vaiva, Geležinis ir Edgaras.

7-ioms dienoms – Julius. 5-ioms dienoms – Ženia.

Išankstinio plano kaip ką ko ir kiek daryti treniruotėse neturėjome. Bet viskas vyko maždaug taip:

Kovo 17d. – Kelionė į priekį, shopping’as, įsikūrimas. Visą dieną jaučiau nuovargį po išankstinio 3 Impuls uždarų patalpų triatlono etapo starto (Kovo 16d. rytą), kur labai prastai sekėsi plaukti, bet iš esmės rezultatą parodyti pavyko gana gerą.

29939235_10160295708415444_1839399871_n

Kovo 18d. – Užsikuitėm kol susiruošėm dviračius, išjudėjom tik po pietų. Pirmoji treniruotė, ne pats vaizdingiausias maršrutas, du vienodi ratai po 34 km., antrame rate neiškentę ramaus tempo išsidraskėme ir grįžome gerokai išsikrovę 🙂

https://www.strava.com/activities/1459375715

68 km, sukilimo 270 metrų, avg. greitis 30,1 km/h 🙂

+ iškart grįžę ramiai prasibėgome kiek daugiau nei 4 km 🙂

Kovo 19d. – Antroji diena, vedami Vaitkaus važiuojam ramiau, nesidraskydami ir dar stabtelim į dvirtininkų kavinę tobulo carrot cake’o ir kavytės 🙂

https://www.strava.com/activities/1460699797

89 km, 423 metrai sukilimo, avg. greitis 27,6 km/h

Vakare bėgame į kalną, pasimetame, bet dauguma viršūnę vis dėlto pasiekiame sėkmingai 🙂

Kovo 20d. – Nelabai sėkmingai susidėjome maršrutą, pasimetėm, išbandėm žvyrkelius, pirmieji nuotykiai su “prakolais”. Edgaras surinko jų net du. Dėkojame Donatai, kuri buvo šalia ir sutiko nuvežti Edgarą iki Denia’os miestelio, kuriame buvome apsistoję.

https://www.strava.com/activities/1462423994

104 km, 962 metrai sukilimo, avg. greitis 24,9 km/h

Vakare dar pajudėjome bėgte 7,4 km 🙂

Kovo 21d. – Dar viena treniruotė su Vaitkum. Keli nauji kalniukai ir parodė, kokiu keliu turėjome važiuoti išvakarėse, kai pasiklydome ir testavome žvyrkelius 🙂 + Vaičiuliui “prakolas”.

75 km, 675 metrai sukilimo, avg. greitis 27,6 km/h

Kovo 22d. – su Vaitkum. Nerealiai gražūs vaizdai palei jūrą.

https://www.strava.com/activities/1465649707

107 km, 1181 metrai sukilimo, avg. greitis 28,1 km/h

Vakare bėgime du pagreitėjimai po 1 km, pirmas 3:35, antras 3:21, prieš – apšilimas, po – atvėsimas.

Kovo 23d. – Rami diena, kojos mirusios po ankstesnių dienų ekskursijų po kalnus, minam į kitą pusę nei visada, lygu.

https://www.strava.com/activities/1467303626

111 km, 275 metrai sukilimo, avg. greitis 28 km/h.

Vakare išlėkėm pasikultūrinti į fantastiškai gražų miestelį pavadinimu Altea.

Kovo 24d. – Tik atvykę į Ispaniją, pirmą ar antrą vakarą užtikę internete, jog visai šalia mūsų vyks pasaulio pusės maratono bėgimo čempionatas ir išsiaiškinę, jog jame galima dalyvauti visiems norintiems, kupini jėgų ir entuziazmo užsiregistravome. Artėjant varžybų dienai, visi keikėm vienas kitą ar tą, kuris čia pasiūlė dalyvauti (lyg ne aš..), nes nei noro, nei jėgų tam nebebuvo 🙂 Tiesa sakant, labai ne “į temą” šios bėgimo varžybos dviračių stovykloje… Na, bet jau buvome užsiregistravę ir susimokėję starto mokesčius tai nebuvo kur trauktis. Daugumos tikslai, įskaitant ir mane, buvo tiesiog įveikti. Apie asmeninius rekordus svaičioti atrodė mažų mažiausiai naivu, nepaisant greitos ir lygios trasos. Iki starto dauguma turėjome surinkę jau po 500 km dviračiu.

https://www.strava.com/activities/1469552284

Prieš pat startą nusprendžiau, kad nežiūrėsiu kokiu greičiu bėgu, tiesiog stebėsiu širdies darbą ir iki ~15 kilometro neleisiu pulsui kilti aukščiau 155-160. Kojos buvo sunkios nuo pat pirmo kilometro, bet viduje buvo lengva. Širdis dirbo gerai. Trasą sudarė vienas pusės maratono ilgio ratas tikrai vaizdingu maršrutu. Kilometrai keitė vienas kitą gana greitai, atsimenu, jog pirmus 10 km nubėgau greičiau nei per 39:30 min., tuomet mintyse sukirbėjo nedrąsus klausimas ” o GAL”? GAL šiandien ir čia ir su šiom švininėm kojom aš galiu pasigerinti savo asmeninį rekordą? Yra buvę ir anksčiau man tokių priešlaikinių padžiūgavimų, kurie dažniausiai nesimaterializuodavo 🙂 Bet šį kartą be jokių lūžimų, berods, net šiek tiek greitėjančiai įveikiau visą trasą ir realiai pusę maratono įveikiau kiek greičiau nei per 1:23:30, o tai yra bent puse minutės greičiau nei mano geriausias rezultatas. Negalėjau ir vis dar negaliu tuo patikėti! Nu tiesiog WOW!

Kovo 25d. – Visiškai ramus “recovery” pasivažinėjimas, iš pradžių 25 km surinkau su Edgaru, kurį pristabdė trečiasis “prakolas”. Dar tiek pat kilometrų surinkau su ilgiau miegojusia mūsų chebra 🙂

51 km, 160 metrų sukilimo, avg. greitis 25,4 km/h

Vakare su šeima ir su Vaičiulio šeima pamėginom pakopti į kalną. Daug neužlipom, bet kaip su trim vaikais, iš kurių dviems dar nėra nei 2 metų – jau pasiekimas 🙂 Paleidęs visus namo mašina, pats ramiai parbėgau taip pridėdamas dar 6 kilometrus į ko gero rekordinę sporto savaitę.

Kovo 26d. – Paskutinė sporto diena, nusiteikėm 100 km dviračio ir planavom grįžę dar bėgti ~10 km. Bet dviračiu pamatėm ko daugelis buvom nematę. Pvz. 8 kilometrus mini įkalne, kol pakyli į daugiau nei 500 metrų aukštį. Vaizdai tiesiog kvapą gniaužiantys… Būtent tie važiavimai į kalnus ir tie vaizdai, kurie nuo jų atsivėrė “išpūtė” iš galvos viską.. Visus rūpesčius, darbus ir pan., kelis kartus save pagavau, kad sugebėjau apie nieką negalvoti, mintyse – tuščias balto popieriaus lapas. Tiesa, Edgaro 4tas “prakolas” pačios ilgiausios įkalnės viršūnėje, mums jau visiems pasileidus žemyn, šiek tiek padidino ir kilometrų ir vertikalių metrų skaičiukus 🙂

https://www.strava.com/activities/1472931801

118 km, 1946 metrai sukilimo, avg. greitis 25,2 km/h

Iškart grįžus noro bėgti dauguma nebeturėjo, taigi išbėgome tik su Saulium ir Vaičiuliu. Saulius jautėsi gerai tai nusprendė bėgti daugiau nei 5 km, o aš jaučiau, kad saulutė kepina ir nutariau nesiardyti 🙂

29994004_10160295710035444_1619453151_o

Grįžę, kaip ir po kiekvienos treniruotės atsigaivinome ledinio vandens pilnam baseine. Tuomet susipakavome dviračius kas į dėžes, kas į lagaminus ir ruošėmės griliaus vakarėliui 🙂

Kovo 27d. – Kelionė atgal.

Taigi suma sumarum per stovyklą, kurios metu sportuota buvo 8 dienas ir dviratį myniau tik 7 dienas, surinkau:

724 kilometrus ir dar beveik 6000 vertikalių metrų dviračiu;

2,5 km nuplaukiau baseine (kitą kartą norėčiau išmėginti ir jūrą);

67 kilometrus nubėgau.

Valandų sportuojant praleista ~35, dar apie 15 valandų per visas dienas sudarė techniniai ir socialiniai reikaliukai – prakiurusios padangos, kavos ir pyrago pertraukėlės ir pan. Norėčiau pasakyti, kad ir su šeima praleidau bent 50 valandų, bet tai būtų netiesa. Šeimai laiko skyriau daug mažiau nei planavau, iš dalies dėl nuovargio, iš dalies dėl to, jog gyvenome visi vienoje vietoje ir būdavo sudėtinga atsiskirti nuo chebros. Žmona, per šias mūsų, jei galima taip pavadinti, “atostogas” pati taip pat surinko kiek daugiau nei 100 kilometrų bėgte, o tai reiškia, kad su vaiku pabuvau vienas bent apie 12-15 valandų. Na taip, dar kažkiek pažaidžiau ir šiaip. Bet šiaip jaučiuosi prastas tėtis ir dar prastesnis vyras, nes labai jau įsijautęs žaidžiau stovyklaujantį profesionalą. Tai nujausdamas iš anksto vežiausi šeimą tikrų atostogų Egiptan 🙂

Turiu pasakyti, kad į tokią stovyklą dar kartą tikrai vykčiau, bet galimai norėčiau pasiimti bent vieną iš mamų, kad padėtų žmonai su vaiku ir gyventi ko gero rinkčiausi atskirai nuo komandos, nes per daug sudėtinga suderinti skirtingus ritmus. Rytais (5-6 val. ryte) pabudus vaikams “šššššš” tildyti juos, o vakare vaikams užmigus tą patį daryti suaugusiems susėdusiems prie stalo ir t.t. ir pan.

Pasinaudodamas proga, noriu padėkoti Tomui Vaitkui, kuris stebino savo žiniomis, įgūdžiais, akrobatiniais sugebėjimais bei visus papirko savo paprastumu ir nuoširdumu. Jis tikrai pridėjo visai mūsų “pirmo blyno”stovyklai daug profesionalumo, noriai dalinosi patirtimi ir praktiškai už ačiū taisė mūsų klaidas. Tiesa, Tomas paminėjo, jog dar ko gero tik pusę visų dviračių maršrutų išbandėm, taigi nelieka nieko kito, kaip ateityje sugrįžti..

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s