Trakų triatlonas 2018

Prieš šviežiausius įspūdžius iš Trakų triatlono šiokia tokia (ilga (mėlyna spalva)) įžanga apie tai kur buvau dingęs.

Šiaip jau, tpfu tpfu tpfu, traumas patiriu nedažnai ir jeigu pasitaiko tai ypač retai jos būna rimtos (pvz. kaulų lūžiai).

Rimčiausios ligos ir traumos, (kurias atsimenu) dėl kurių negalėjau sportuoti:

~1993 m. išskridau iš antro aukšto balkono ir keliose vietose susilaužiau koją ir pėdą  – nesportuota ~2 mėnesius.

~1998 m. ruošdamas lino raižinio trafaretą (grafikos namų darbas) netyčia gan giliai susivariau peilį į blauzdos šoną, nesu tikras ar nebuvau nualpęs – nesportavau ~2 savaites, nes tempė siūles.

~2000 m. nusitraukiau čiurnos raiščius žaisdamas krepšinį – normaliai nesportavau ~1 mėnesį, vėl normaliai vaikščioti išmokau tik per ~3 mėnesius.

~2007 išoperavo angina, buvo komplikacijų – nesportavau apie 1 mėnesį.

~2011 iš-operavo apendicitą – nesportavau ~3 savaites

Mini traumų (čiurnų nikstelėjimai orientaciniame, pirštų sudūrimai, kelių sutrenkimai ir pan. per kašį ir t.t.), dantų operacijų ir pseudo peršalimų (ale sloga) neskaičiuoju, nes jie praktiškai niekada nebuvo sustabdę manęs nuo sporto ilgiau nei 2-3 dienas. Gripu ar pan. ligom sirgęs esu kokius 2 kartus gyvenime ir tai dar kai vaikų poliklinikos kortelėje apie tai rašoma buvo 🙂

Taigi 2018 m. balandis… Aš su šeima savaitgaliauju Dubingiuose.. Prieš dvi dienas visai neblogai pasirodžiau B. Abramaičio triatlono varžybose Panevėžyje. Jaučiuosi užsimotyvavęs ir nusiteikęs puikiai pasiruošti savo šio sezono pagrindinėms (“A”) varžyboms:

Trakų triatlonas (Lietuvos OD čempionatas) – liepos 8 d.

Ironman 70.3 Zell am See Kaprun (Austrija) – rugpjūčio 26 d.

Taigi Balandžio 30 diena, Dubingiai. Žmonai užsakiau masažą 18:00 val. Apie 16:40 val. išbėgu pabėgioti, telefono neimu, pažadu grįžti per valandą, kad galėčiau perimti estafetę su vaiku 🙂 Bėgu Dubingių trasą “4 sezonai” (kas buvo – žino), tai yra beveik 12 km ilgio nužymėtas ratas miško takeliais. Kaip tyčia, būnant tolimiausiam taške, apsisukime ~6 kilometre apakintas saulės ir mirguliuojančių lapelių bėgdamas nuokalne dešinės kojos nykščiu kliudau nediduką kelmą, verčiuosi kūlversčiais. Pašokęs pirmiausiai, žinoma, sustabdau Garminą. Pasivalau šviežiai nubrozdintą alkūnę ir purvinus kelius, bet pastatęs porą žingsniu jaučiu, jog tas nubrozdinimas ir purvai bus mažiausia bėda. Skauda nykštį, kuriuo pataikiau į kelmą. Labai skauda. Bet telefono neturiu, nei žmonių nei mašinų nėra, o šlubuodamas pėstute 6 km per likusias iki žmonos masažo ~40 minučių gi nenueisiu. O ka čia tas pirštas.. Jei pavėluosiu – užmuš gi! Pasileidžiu garminą ir bėgu. Ir bėgasi visai neblogai, matyt nuo adrenalino. Likusius kilometrus grįžtu vidutiniu ~4.15 min/km greičiu. Bėgdamas save raminu, maždaug iš serijos “na jeigu būtų lūžę, taigi negalėčiau bėgti…”. Grįžęs pašaldau koją ežere. Atrodo šiek tiek patinusi sumušta vieta, bet judinti galiu, tai reiškia nelūžo. Matyt, stiprus sutrenkimas. Su tokiom mintim grįžtu į kambarį ir išleidžiu žmoną į masažą.

Kitą dieną (05.01) dar pasišlubčiojant, stumiant vežimą su miegančiu sūnum pėsčiom įveikus ~12 kilometrų ant kojos pasirodo mėlynės ir patinimas jau labiau matomas ir jaučiamas. Bet kadangi ne darbo diena tai toliau save ramindamas, jog tai tik stiprus sumušimas laukiu rytdienos.

31732383_10160406412675444_4700635370948132864_n

Kitą dieną padarius rentgeną paaiškėjo, jog nykštys lūžęs. Man net nespėjus susivokti  uždedamas gipsas. Susimeistrauju sau ortopedinę avalynę iš senų kedų 🙂

31935616_10160420229645444_2070715458385870848_n

Taigi gegužę mano sporto statistika maždaug tokia:

Swim – 4 plaukimai po porą km baseine, tik rankomis (koja su gipsu spec. guminiame maiše, su plūde). 

Bike – 1 indoor pabandymas minti 20 min. viena koja

Run – 0 km.

BFP – 3 treniruotės pajudant šiek tiek štanginėje ar pan.

Turiu pasakyti, jog negalėjimas sportuoti t.y. normaliai prakaituoti ir tokiu būdu atsikratyti per dieną susikaupusios įtampos labai neigiamai paveikė mano tiek psichinę ,tiek ir fizinę sveikatą. Detaliau neišsiplėsiu, bet tikrai niekam nelinkiu traumų. 

Birželio 5 dieną, po 35 dienų pertraukos, pirmą kartą užsėdau ant dviračio. VALIO!!! Minant neskauda! Skauda tik įsisegant ir išsisegant koją iš pedalų. 

Kadangi prižiūrintis gydytojas pasakė, jog gyja koja prastai ir paskyrė pakartotinį vizitą su rentgenu birželio 27 dienai, nutariau iki to laiko susilaikyti ir nebėgti išvis. Plaukti taip pat nesigavo, nes bent kažkiek paplaukus pradėdavo skaudėti pėdą. Taigi myniau. Per 26 birželio dienas surinkau daugiau nei 1000 km dviračiu.

Išbėgau per birželį du kartus. Tą džiaugsmingą birželio 27 d. kai gydytojas pasakė, jog kaulas sugijęs ir bėgti galima ir 30 dieną. Abu kartus po 10 kilometrų. Jautėsi diskomfortas, jautėsi kad du mėnesius esu nebėgęs ir kojos bei organizmas atpratęs nuo tokio krūvio, bet skausmo nebuvo, dėl to labai džiaugiausi. Tiesa, kiek per anksti… :/

Trakų triatlonas

Ilgą įžangą reziumuojant – dėl patirtos traumos treniruočių ciklas nebuvo toks kokio tikėjausi, nei kiekybės, nei kokybės prasme.

Po pirmųjų išbėgimų iškart buvo aišku, kad šių metų Trakų triatlonas man nebus “A” lygio varžybos užsibrėžtam sezono varžybų plane. Taigi perkvalifikavau jas į “C”, t.y. šios varžybos ne daugiau nei gera treniruotė, kurios metu galima paeksperimentuoti per daug nesijaudinant dėl rezultato.

Tiesa, rezultatas, matyt, vis dėlto geresnis galėjo būti, jei nebūčiau persistengęs trečiadienio treniruotėje, kur neprotingai pasirinkęs greitus batus (plonu padu) atmušiau savo pėdą, ir dėl to kelias dienas teko periodiškai šaldyti sutinusią pėdą, taip pat grįžo skausmas nykštyje ir apie jį.

Taigi stovint starte buvau sau įteigęs, jog mano šiandienos užduotis nr. 1 – išgyventi plaukimo rungtį, kurios metu tikimybė, jog gausių per tą savo nelemtą pirštą išties didelė. Užduotis nr. 2 – pasigauti kažkokią grupę dviračiuose ir padirbėti. Užduotis nr. 3 –  jeigu skaudės koją – nebėgti po dviračio rungties į bėgimą ir tiesiog pasitenkinti SWIM+BIKE bei vyriškai priimti DNF, bet jei vis dėl to bėgti bus įmanoma, bėgti nekreipiant dėmesio į kitus dalyvius ir tiesiog būnant čia ir dabar. Nesikoncentruojant į tai, kas buvo ir kas bus ,ir nekontempliuojant , kas būtų jeigu būtų…

36815689_1180881818720826_1302459462556057600_o

Užduotis nr. 1 pavyko geriau nei tikėjausi. Planavau įveikti distanciją per ~26-27 minutes, įveikiau per 25:15 min. ir kol lėtai nubėgau iki laiko matavimo kilimo prie T1 dar sugaišau 30 sekundžių, taigi oficialiai plaukime sugaišau 25:45. Šaunuoliai organizatoriai, pagaliau sugebėjo Trakuose išmatuoti plaukimo trasą ir ji buvo 1500 metrų, o ne 1250 ar 1300 kaip pernai ar užpernai.

 

 

 

 

 

Užduotis nr. 2 vykdėsi savaime. Pirmus ~5 kilometrus pavažiavęs vienas, na tiksliau mindamas priekyje su kažkokiu žmogum ant “uodegos”. Mus pasivijus kažkokiam baltarusiui ir pasiūlius važiuoti grupėje, prasidėjo komandinis darbas. Vėliau dar prisijungė TRItono atstovas Airidas, o dar po kelių kilometrų ir Saulius. Grupė augo visą laiką ir kažkuriuo metu buvo pasiekusi ~20 dalyvių masę. Nelabai tvarkingai ir gan mėgėjiškai atlikdavome keitimus, bet nėra ko norėti – varžybose, kur leidžiama draftinti dalyvaujame išties retai.

36867416_1180883505387324_7224924694623813632_o

Su užduotim nr. 3 sekėsi stebėtinai gerai. T.y. nekreipiau dėmėsio į mane lenkiančius varžovus, nepaisant nei jų pajėgumo, nei amžiaus, nei lyties 😀 Konvulsijos mano ego nedraskė ir visų lenkiamam verkti nesinorėjo, na gal tik labai trumpam blyksteldavo vaizdiniai, kaip aš dar visiems lenkiantiems parodysiu, kai jau atsigausiu 🙂

36752613_1180884662053875_3938488828657926144_o

Išjudėjus iš tranzito zonos pajaučiau, kad negaliu pilnai statyti dešinės pėdos, taigi bėgau tik ant kulno, o kaire koja dirbau už abi. Pradėjo traukti kairę koją ir rakinti apatinę kairės pusės nugaros dalį. Antrame rate, ties didžiąja įkalne prie poliklinikos, mane lenkiant komandos draugei Ingai Aukselytei, nugarą išvis surakino, net guzas lyg iškilo, taigi šiek tiek paėjau, pasimasažavau – atleido. Bėgau toliau. Finišą pasiekiau be didesnių sunkumų, bet ir be euforijos, nepavargęs, bet suvargęs. Tiesa, rezultatas su daug dvejetukų – 2 val. 22 min. 02 sek. Finišo protokole varžybas baigiau berods 27 vietoje iš ~130 olimpinės distancijos dalyvių. Kaip viena koja, tai gal dar visai ir neblogai 🙂

36815457_2120362251310612_2070097129124134912_o

Tikiuosi trauma neatsinaujino. Stengsiuosi derinti reabilitaciją ir treniruotes ir tikiuosi, kad kitas mano startas – sprinto varžybos Kupiškyje. Na, žinoma, daugiausiai vilčių dedu į visiškai sveiką koją pagrindiniam sezono startui Austrijoje rugpjūčio 26 d.

Rezultatai – ČIA

Nuotraukos Augusto Didžgalvio ir Rūtos Juškevičiūtės.

 

 

Advertisements

4 thoughts on “Trakų triatlonas 2018

  1. Ačiū už pavežėjimą pradžioje. Buvo sunku bet tapo nepakeliama kai prasidėjo kalniukai ir prisijungė daugiau dviratininkų. Sveikatos!

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s